Norėdami pagerinti rezultatus, patikrinkite rašybą arba naudokite bendresnį raktinį žodį.
Prisijunkite, kad išsaugotumėte norų sąrašą ateičiai
Siekiant supaprastinti sudėtingą deimantų klasifikavimą, Amerikos gemologijos institutas (GIA) sukūrė Ketverto taisyklę (angl. 4C). Deimantai vertinami pagal jų spalvą (colour), šlifavimą (cut), skaidrumą (clarity) ir karatų svorį (carat weight). Šie keturi veiksniai lemia akmens vertę ir retumą.
Deimantai skirstomi pagal 23 atspalvių skalę, nuo ledo baltumo D (bespalviai) iki šiltesnės Z (šviesiai gelsvos spalvos). Visiškai bespalviai deimantai yra labai reti, tačiau skirtumas tarp atspalvių gali būti itin subtilus. Priešingai nei spalvoti, bespalviai deimantai nesugeria į juos krintančios šviesos. Tačiau tiek vieni, tiek kiti yra vertingi, o dovanojami su meile – neįkainojami.
Deimanto šlifavimas apibrėžia jo spindesį. Suteikdamas akmeniui dailią formą, jis išryškina tai, ką akmuo turi gražiausio ir nulemia, kaip jis atspindi šviesą. Meistriškai nušlifuotas deimantas su tobulai simetriškomis briaunomis gali būti net brangesnis už šiek tiek didesnį ar retesnių spalvų deimantą.
Deimantui formuojantis gali atsirasti tam tikrų mineralų intarpų, kurie kiekviename akmenyje yra skirtingi. Kuo jų yra mažiau, tuo skaidresnis ir vertingesnis yra deimantas. Net jei intarpai nėra matomi plika akimi, jie gali turėti įtakos šviesos atspindėjimui ir lūžiui.
Deimanto karatas yra svorio matas, lygus 200 miligramų. Siekiant užtikrinti visišką preciziškumą, matavimai atliekami šimtosios dešimtainės dalies tikslumu. Tačiau svoris pats savaime nelemia deimanto vertės. Pavyzdžiui, dviejų vieno karato akmenų kaina gali labai skirtis, jei atsižvelgiama į jų skaidrumą, spalvą ir šlifavimą. Todėl dideli, neprilygstamos kokybės deimantai yra itin reti ir laikomi ypatingai vertingais.